Metafizinis kaifas

Praeitą kartą pristačiau Jums du savo (hopefully) autentiškus kūrinėlius. Man visai patiko toks formatas, nes pačiam beveik nereikėjo dirbti – viską už mane atliko manoji Kūrybinė mūza. Ačiū jai. Šiandien, be didelių įžangų, ketinu pateikti dar du eilėraštukus Jūsų nuostabai, teismui ar gilesniam estetiniam suvokimui. Spręsti, kuris iš šių krištolinių deimantų įkris į Jūsų nervų sistemą – Jums. Pradedam! Šį kartą tema – metafizinis kaifas. Truputis narkotikų, truputis dvasingumo.

The Healing Begins Now

So, what happened?

What happened, really?

Maybe:

A flipside of what’s on

the other side?

or was it Pride?

~

I wonder: ‘Why?’

It all goes down tonight –

Repurified miscalculations of Divine.

When wisdom cries,

don’t worry ’bout what you decide –

It’s always kind,

The right kind of a kind.

~

When mother need not cry, when there’s no longer crime,

The question still remains:

Why do you wonder ‘Why?’…

Just kidding –

Your love makes me feel,

It makes me feel quite High.

~

Hello, ohai!

Running out of STEAM

Subconscious narratives imply…

Nope. I’ve already been there –

Been there, done that.

I’ve seen just about EVERYTHING

that cannot be unseen,

I know exactly where

this lonely road may lead,

and that does not make me

want to dance.

~

Why oh why

do things have to happen

in a certain way,

why do they always happen

when I press ‘PLAY’?

(Why do they have to happen at all?)

~

But this time’s different,

This time the time is different –

Let us pray.

Jausmai? Mintys? Komentarai? Laukiu – tikrai tikrai laukiu. 🙂

Pirmasis eilėraštis

Skaitytojau – labuka!

Neleisk, kad įrašo pavadinimas Tave suklaidintų – Tau tikrai nereikės skaityti pirmą kartą pražįstančias pienes pamačiusio vaikinuko impresionistines sapaliones (a la Salomėja Nėris). Eilėraščių esu prirašęs krūvas – tiesa, beveik visi jie gimė iš angliškai kalbančios mano pusės. Tiesiog anksčiau niekada jų nesu išstatęs kartais gana negailestinga forma pasirodančiai viešajai kritikai. Dėl to ir rašau: “Pirmasis eilėraštis.“ Matyt, turiu tam tikrą kūrybinį kompleksą.

Vis tik, šį kartą baimę įveikiau – įveik ją ir Tu:

The clock still exists

It’s a bit of a pity –

Just life in general.

All these pitfalls & crashes,

video games & unenlightened strokes pof passion.

<>

If only there was a way –

Not THE WAY –

But just a way,

A simple way to get away from you.

<>

Something bizarre & inexplicable,

Definitively majestic,

Something cordurois-like &

Oh, I don’t know,

Something silly.

Really really silly.

<>

But I’m running out of time & space,

Out of ideas & out of cravings.

I just know there IS a way –

Call me when you find me.

Įprastai bet kokio eilėraščio analizes pradetu nuo stream of consciousness tipo laisvųjų asociacijų. Pabandykime: eilėraštis su daugybe referencijų, ilgesingas ilgesio motyvas, melancholiška eM-eILĖ, kalbiniai žaidimai, Džiosais zomg.

Hmm… Man, asmeniškai, truputį aiškiau. Tiksliau, tapo aišku tai, jog šis eilėraštis (dabartiniu mano suvokimu) – bent viena jo prasminė dalis – yra tam tikro jausmo sklaida. Jausmą pavyko atgaminti laisvųjų asociacijų metodu. Pavyko jį pajausti, išgyventi, o ne įvilkti į kalbinius rėmus. Tai kažkas panašaus į melancholijos ir ilgesio mišinį – bet kažkas gilesnio, sumaišyto su mistika ir absurdu (tą ypač pabrėžia paskutinė eilutė).

Galbūt Tu taip pat turėtum ką pasakyti šiuo klausimu? Labai nuoširdžiai būtų įdomu išgirsti ir kitų nuomones. 🙂