Ilzė Butkutė. Supimas. Prasivaikščiojimai.

Supimas

Miegok, mano mielas, te niekas negirdi,
kaip sėlina liepžiedžių sielos turėklais –
nuo lapkričio šnara atgal į birželį.

Tik skurstantis katinas žiūri įširdęs
ir ilgis vasarvidžio kuosų pamėklių,
ir nori peliauti, bet pelės negali –

per šaltos, per didelės namo laiptinės,
per maža kampuos atsarginių skylučių.
Ne metas žaidimams. Miegok, mano drauge,

nes pašto tarnautojas – šįryt patinęs –
neatnešė nieko. Net jeigu aš būčiau
mažytis atvirlaiškis, likčiau po kauge

be adreso likusių jo atvirukų.
Ilsėkis, kol miesto balsai nulašnoja
nuo sapno ant sapno, nuo kiemsargio šluotos

ant šuns pavadėlio (todėl, kad nutrūko),
nuo vaiko petardos, kai paspiria koja,
ant nemigos to, kas jau buvo išduotas,

nuo laikrodžių čirpesio, varstomų durų,
virtuvių šviesų ir kavamalių kvapo,
nuo laiptų, garsių aukštakulnių, sirenų,

greitųjų ir gaisrinių, fetro kepurių,
nuo valkatų eisenos, – visko, kas tapo
akidangčiais rytui, kol miegi čia vienas, –

nuo visko lašnoja, kol pradeda lyti,
ir miestą kaip gaudesį, pliaupiantį tvaną
po garsą srovė nuskalauja pro šalį.

Ilsėkis, aš noriu tave apkamšyti.
Miegoki, nes niekas tavęs neišgano,
tik jūrligės vartoma sapno valtelė.

Prasivaikščiojimai

Mėlyno krištolo ryto flamingai
brenda į snaudulį paupio veido.
Aš tik norėjau išeiti laimingai,
ir nebeklausti, ar šunys paleido

savo lojimą nuo švino grandinių
loti per visą apakusį slėnį.
Loti garsiau, nei diena nusitrynus
loja pro kapines tuopas ir kėnį,

nešantį strazdą iš nieko į rytą.
Rūkas lunatikas tapsi per vagą
upės užgesusios, dievo pavyto.
Jeigu sutiksiu keliaujantį Magą,

aš jo paklausiu, kas graudulį keitė
pienu žvaigždynų ir pranašo gūsiais.
Aš jo paklausiu, tai kaip nepareiti,
kur tu miegosi, su kuo tu pabusi.

Algimantas Mikuta. Teisybė. Daugybė teatrų.

Algimantas Mikuta (g. 1943) – poetas, vertėjas. 1962 m. išleido pirmąjį eilėraščių rinkinį „Gėlės braižykloje“. 1979-aisiais tapo „Poezijos pavasario“ laureatu, 1995 m. apdovanotas Kauno dienos prizu už geriausią tikrovės atspindėjimą poezijoje, 2003 m. – Salomėjos Nėries prizas už poezijos knygą „Aštuoneiliai“, 2003 m. apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino medaliu. 2007-aisiais išvertė Michailo Bulgakovo romaną „Meistras ir Margarita“.

„Ankstyvieji Mikutos eilėraščiai pasižymėjo ironizuojančio vaizdo kampuotumu, dominavo lyrinį kūrybos stereotipą depoetizuojantis formos tikslumas. Racionali poetika maitinama istorinės epochos išpažįstamu maištingų judesių dramatizmu. Visa Mikutos kūryba paženklinta tikrumo gelmės siekiu. Poetinė sąmonė darėsi ypač nepakanti gelmę nuduodantiems paviršiams, pakluso virš visų švytuojančios švytuoklės bei simbolinei „sustingusių žaibų“ perspektyvai“ (Ramutis Karmalavičius).

Teisybė

Tai gęsta, tai užsidega šviesa,
tai leidžiasi, tai kyla pienės pūkas.
Teisybė neatsiskleidžia visa,
nušvinta tik nedidelis kraštukas.

Tačiau ir jo pagauti negali,
sugriebti it skraiduolio šito.
Teisybė per lengva ir per baili,
kad jos po pievas vėjas neblaškytų.

Vis blyksteli, vadinasi, yra,
matyt, tikrai negali jos nebūti.
Pūkelis skraido… Žaibo elektra
sudegintų, jei degtų bent minutę.

Daugybė teatrų

Daugybė teatrų. O kur dar mėgėjai.
Brangenybės netikros, netikri ir vardai.
Į paauksintus krėslus susėdę plebėjai
komanduoja, lyg būtų tikrieji vadai.

Daugybė teatrų. Mechanizmai ir žmonės,
įsijautę į vaidmenis, staugia gūdžiai,
po prožektorių ūkanas sklando dejonės,
šaižiai gieda kapelos ir kastruoti gaidžiai.

Giesmes permuša gongas, ima virkaut violos,
ir, sakytum, atkeltos iš graviūrų Dorė
avanscenoje kryžiumi guli vienuolės,
bet tatai jau kitam – senesniam teatre.

Dabartiniuose šoka kaip moka, kvailioja,
įtikėjusius murdo veidais į srutas.
Pažanga tik tokia, kad galvų nekapoja,
nesišlaksto krauju, nors ir drasko žaizdas.

Kai balsai ir emocijos perkopia ribą,
realybė atšoka it duonos pluta.
Kas tada ne teatras? Kas tada ne vaidyba?
Gal tik kūdikio ašara, senio lazda…

Kas tada ne artistas? Ir ko neviliotų
galimybė užburt, sužavėti kitus?
Popierinėj giraitėj žvėrys kalba eiliuotai,
iš dangaus laistytuvo lyja žydras lietus.